ASMENINĖ NUOMONĖ DĖL VIENO VALSTYBINIO APDOVANOJIMO (papildytas)

vasario 28, 2008

Prieš kelias dienas žinisklaidoje šmėkštėlėjo keistokas pranešimas, kad vienos Lietuvai draugiškos šalies prezidentas apdovanojo ordinu (berods, Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi) vieną buvusį mūsų spec.tarnybų pareigūną . Kadangi minėtasis pareigūnas yra ne tik „buvęs“, bet ir susikompromitavęs (jis buvo priverstas apleisti savo postą po to, kai nepasitikėjimą juo išreiškė Tautos Atstovybė), kyla natūralus klausimas – kodėl yra taip įžeista lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė? Iškart atmetu visokias kvailas insinuacijas dėl „amžino lenkų sąmokslo prieš lietuvių tautą“. Tai kame gi tada reikalas ir kokios nelemtojo apdovanojimo numanomos pasekmės? Aišku, kad esminis šio veiksmo tikslas nebuvo noras pamaloninti apdovanojimą gavusį politinį lavoną. Kur kas svarbiau buvo parodyti anoniminės grupuotės, daugiau žinomos „valstybininkų“, taip pat „strateguotojų“ arba „žydrųjų albinų“ vardu, neblėstančią galią. Kas iš to, kad jau virš metų visi, kas tik netingi girdėti ir matyti, jau žino, kad Lietuvą yra apraizgęs glitus ir lipnus šio klano voratinklis? „Išgraužkite!“ – tautai į akis įžūliai vaiposi „valstybininkai“ – „Mes ne tik mūsiškį, bet ir lenkų prezidentą patvarkėme, ir nieko jus mums nepadarysite. Mes – transnacionalai, nes už mūsų – Gazpromas!“. Pakeliui dar kartą yra paniekintas ne tik „valstybininkų“ nusikalstamą veiklą atskleidęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet ir visa komiteto tyrimo rezultatus patvirtinusi Tautos Atstovybė, t.y. Seimas (priminsiu, jog pagal galiojančią Konstituciją Lietuva bent jau kol kas yra ne prezidentinė, ne „vyriausybinė“ ir juolab ne „pirtinė – kuluarinė“, o būtent parlamentinė respublika). Kadangi intrigantų klanas negali veikti šviesos ir skaidrumo sąlygomis, minėtasis apdovanojimas gali būti panaudotas ir kaip papildomi triukšmai bei trukdžiai, tokie kaip eilinės antilenkiškos isterijos bangos sukėlimas, kuris pridengtų, pavyzdžiui, vis daugiau aiškėjantį „valstybininkų“ keliaklupsčiavimą prieš fašistėjančią Rusiją (kuri, anot jų, už ankstesnes niekšybes Lietuvai atsakyti neprivalo). Sprendžiant iš nenatūralių, bet įkyriai kryptingų komentarų internete, ši „mašinka“ jau yra paleista. Taip kad daugmaž aišku, kam to reikėjo ir kas buvo viso šito absurdo užsakovai (jau nekalbant apie pastarųjų šeimininkus). Nežinau, kaip iš susidariusios keblios situacijos „vyniosis“ mano lenkiški kolegos (visomis šio žodžio prasmėmis) – tai jau jų pačių reikalas, jei nesugebėjo laiku užkirsti kelią akivaizdžiai provokacijai. Geriau pažiūrėkime – o kas gi Lietuvoje galėjo pasufleruoti kaimyninės šalies vadovui tokią nesąmonę – juk tikrai nemanome, jog jis iki paskutiniojo momento bent jau įtarė apie Storojo Rezervisto egzistavimą? Teisingai – jo lietuviškasis kolega. O pastarąjam? Taip – jo nepakeičiami patarėjai iš TSPMI. Yra tokia kadrų Užsienio reikalų ministerijai „kalvė“, kurios stebėtojų taryboje – irgi gausu Klano atstovų. Galėjo prie „sufleravimo“ rengimo prisidėti ir mūsų URM, VSD ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovai, bet tai nekeičia reikalo esmės – visais atvejais jaučiama švelni „vyriausiojo strateguotojo“ letena, valdoma iš…ne iš Brazilijos. Galbūt kam nors pasirodys, jog štai taip, „be jokių įrodymų“, yra metami kaltinimai kai kuriems aukštiems Lietuvos pareigūnams ir politikams, arba net ištisoms mūsų valstybės institucijoms. Bet kaip kitaip galima paaiškinti minėtąjį akibrokštą? Įsivaizduokime – ką turėtų pagalvoti normalus lenkas, jei, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas apdovanotų ordinu pernai paleistos Lenkijos Karinės informacijos tarnybos (WSI), kuri buvo įtariama pernelyg glaudžiais ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, buvusį vadovą? Paaiškinimas galėtų būti tik vienas – arba prezidentas tapo provokatorių intrigų įkaitu, arba jis pats yra, švelniai tariant, „neadekvatus“. Net minimaliai nusimanant apie tokių tarpvalstybinių apdovanojimų „parengiamuosius veiksmus“, akivaizdu, jog kandidatų personalijos visada yra derinamos su apdovanojimų „gavėjų“ šalies kompetentingomis struktūromis. Todėl ir šįkart buvo, aišku, ne kitaip. Tai, kas įvyko, parodo, kad „valstybininkams“ nusispjauti ant mūsų valstybės įvaizdžio, ant jos garbės ir orumo. O visai vagių, iškrypėlių bei išdavikų gaujai ir jos narių aplinkiniams nusiųstas „kalėdinis“ signalas – galioja tik vieno tipo „nuopelnai“ Lietuvos valstybei – lojalumas Klanui. Tai tiek tų asmeninių pamąstymų apie šių metų gruodžio 22 dienos BNS informacinį pranešimą „Lenkijos Prezidentas buvusį VSD apdovanojo ordinu“. Nuotraukoje: buvęs VSD direktorius Arvydas Pocius, kurį Lenkija apdovanojo nežinia už kokius nuopelnus. ‘> Prieš kelias dienas žinisklaidoje šmėkštėlėjo keistokas pranešimas, kad vienos Lietuvai draugiškos šalies prezidentas apdovanojo ordinu (berods, Nuopelnų ordino Komandoro kryžiumi) vieną buvusį mūsų spec.tarnybų pareigūną . Kadangi minėtasis pareigūnas yra ne tik „buvęs“, bet ir susikompromitavęs (jis buvo priverstas apleisti savo postą po to, kai nepasitikėjimą juo išreiškė Tautos Atstovybė), kyla natūralus klausimas – kodėl yra taip įžeista lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė? Iškart atmetu visokias kvailas insinuacijas dėl „amžino lenkų sąmokslo prieš lietuvių tautą“. Tai kame gi tada reikalas ir kokios nelemtojo apdovanojimo numanomos pasekmės? Aišku, kad esminis šio veiksmo tikslas nebuvo noras pamaloninti apdovanojimą gavusį politinį lavoną. Kur kas svarbiau buvo parodyti anoniminės grupuotės, daugiau žinomos „valstybininkų“, taip pat „strateguotojų“ arba „žydrųjų albinų“ vardu, neblėstančią galią. Kas iš to, kad jau virš metų visi, kas tik netingi girdėti ir matyti, jau žino, kad Lietuvą yra apraizgęs glitus ir lipnus šio klano voratinklis? „Išgraužkite!“ – tautai į akis įžūliai vaiposi „valstybininkai“ – „Mes ne tik mūsiškį, bet ir lenkų prezidentą patvarkėme, ir nieko jus mums nepadarysite. Mes – transnacionalai, nes už mūsų – Gazpromas!“. Pakeliui dar kartą yra paniekintas ne tik „valstybininkų“ nusikalstamą veiklą atskleidęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet ir visa komiteto tyrimo rezultatus patvirtinusi Tautos Atstovybė, t.y. Seimas (priminsiu, jog pagal galiojančią Konstituciją Lietuva bent jau kol kas yra ne prezidentinė, ne „vyriausybinė“ ir juolab ne „pirtinė – kuluarinė“, o būtent parlamentinė respublika). Kadangi intrigantų klanas negali veikti šviesos ir skaidrumo sąlygomis, minėtasis apdovanojimas gali būti panaudotas ir kaip papildomi triukšmai bei trukdžiai, tokie kaip eilinės antilenkiškos isterijos bangos sukėlimas, kuris pridengtų, pavyzdžiui, vis daugiau aiškėjantį „valstybininkų“ keliaklupsčiavimą prieš fašistėjančią Rusiją (kuri, anot jų, už ankstesnes niekšybes Lietuvai atsakyti neprivalo). Sprendžiant iš nenatūralių, bet įkyriai kryptingų komentarų internete, ši „mašinka“ jau yra paleista. Taip kad daugmaž aišku, kam to reikėjo ir kas buvo viso šito absurdo užsakovai (jau nekalbant apie pastarųjų šeimininkus). Nežinau, kaip iš susidariusios keblios situacijos „vyniosis“ mano lenkiški kolegos (visomis šio žodžio prasmėmis) – tai jau jų pačių reikalas, jei nesugebėjo laiku užkirsti kelią akivaizdžiai provokacijai. Geriau pažiūrėkime – o kas gi Lietuvoje galėjo pasufleruoti kaimyninės šalies vadovui tokią nesąmonę – juk tikrai nemanome, jog jis iki paskutiniojo momento bent jau įtarė apie Storojo Rezervisto egzistavimą? Teisingai – jo lietuviškasis kolega. O pastarąjam? Taip – jo nepakeičiami patarėjai iš TSPMI. Yra tokia kadrų Užsienio reikalų ministerijai „kalvė“, kurios stebėtojų taryboje – irgi gausu Klano atstovų. Galėjo prie „sufleravimo“ rengimo prisidėti ir mūsų URM, VSD ir Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovai, bet tai nekeičia reikalo esmės – visais atvejais jaučiama švelni „vyriausiojo strateguotojo“ letena, valdoma iš…ne iš Brazilijos. Galbūt kam nors pasirodys, jog štai taip, „be jokių įrodymų“, yra metami kaltinimai kai kuriems aukštiems Lietuvos pareigūnams ir politikams, arba net ištisoms mūsų valstybės institucijoms. Bet kaip kitaip galima paaiškinti minėtąjį akibrokštą? Įsivaizduokime – ką turėtų pagalvoti normalus lenkas, jei, pavyzdžiui, Lietuvos prezidentas apdovanotų ordinu pernai paleistos Lenkijos Karinės informacijos tarnybos (WSI), kuri buvo įtariama pernelyg glaudžiais ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, buvusį vadovą? Paaiškinimas galėtų būti tik vienas – arba prezidentas tapo provokatorių intrigų įkaitu, arba jis pats yra, švelniai tariant, „neadekvatus“. Net minimaliai nusimanant apie tokių tarpvalstybinių apdovanojimų „parengiamuosius veiksmus“, akivaizdu, jog kandidatų personalijos visada yra derinamos su apdovanojimų „gavėjų“ šalies kompetentingomis struktūromis. Todėl ir šįkart buvo, aišku, ne kitaip. Tai, kas įvyko, parodo, kad „valstybininkams“ nusispjauti ant mūsų valstybės įvaizdžio, ant jos garbės ir orumo. O visai vagių, iškrypėlių bei išdavikų gaujai ir jos narių aplinkiniams nusiųstas „kalėdinis“ signalas – galioja tik vieno tipo „nuopelnai“ Lietuvos valstybei – lojalumas Klanui. Tai tiek tų asmeninių pamąstymų apie šių metų gruodžio 22 dienos BNS informacinį pranešimą „Lenkijos Prezidentas buvusį VSD apdovanojo ordinu“. Nuotraukoje: buvęs VSD direktorius Arvydas Pocius, kurį Lenkija apdovanojo nežinia už kokius nuopelnus. . ASMENINĖ NUOMONĖ DĖL VIENO VALSTYBINIO APDOVANOJIMO (papildytas)


http://www.slaptai.lt/readarticle.php?article_id=307

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: