Ekstrametamorfozės

vasario 28, 2008

Įsivaizduokime – sukonstruoja, pavyzdžiui, rusai, o po to ir pasigamina, kokią nors priešo (taigi viso likusio pasaulio) naikinimo priemonę. Tarkime, naikintuvą, kurį jie dailiai pavadina „Mig-29“.O gudrūs NATO generolai paima ir pervadina jį pagal savo standartus, dėl ko jis visur figūruoja jau kaip „Fulcrum A“. Tas pats ir su balistinėmis raketomis, ir su artilerijos pabūklais, ir su karo laivais, ir su taip toliau. Nes taip patogiau, ir jau ne tik specialistui iš karto aišku – kas tai per daiktas.

Taip ir Lietuvoje – karas yra karas. O gazpromai su lukoilais, pasirodo, gali finansuoti ne tik naikintuvų, raketų, pabūklų, laivų ir taip toliau gamybą.

Štai rugpjūčio 20 dieną pasirodė naujas žurnalas senu pavadinimu – „Ekstra“.  Tai ne ta skaitytojų pamėgta „Ekstra“, iš kurios dėl „valstybininkų“ spaudimo turėjo išeiti jos įkūrėjas Valdas Vasiliauskas, Rimantas Varnauskas, Rūta Skatikaitė bei kiti talentingi ir gerai žinomi žurnalistai. Tai ne ta „Ekstra“, kurią vos pasirodžiusią mes su draugais (teatleidžia man V.Vasiliauskas) iš karto pervadinome „Veidas-2“. Kaip NATO generolai – kad būtų aiškiau.

Maždaug šių metų viduryje mūsų sena bičiulė „Ekstra“ nukraujavo ir iš „Veido-2“ mutavo į „Stilių-2“. Niekas tačiau negali prilygti tam, ką  žiniasklaidos genų inžinieriai  padarė iš jos šįsyk.

Cinizmo  viršūnė (o aš galvojau, kad jau pasiekti visi melo ir šmeižto monblanai ir everestai) – Birutės Vyšniauskaitės straipsnis „Pulkininko žūtis – politinių intrigų startas“. Galėtų mergina būti truputį santūresnė, ypač po to, kai beveik prieš metus prirašė apie vėlionį visokių šlykštybių. O prirašė, priminsiu maloniajam skaitytojui, po to, kai neaišku ką iki paryčių darė užsidariusi su Arvydu Pociumi pastarojo kabinete. Taigi nutarusi šįtaip paminėti Vytauto Pociūno žūties metines, galėjo pasirašyti bent jau pseudonimu, pavyzdžiui – „Už Mirtį Baisesnė“.

Nieko keisto, kad tai, ką normalūs žmonės suvokia kaip palaipsniui kylantį Pilietinį atgimimą (turbūt tiksliau būtų jį vadinti Pilietiniu užgimimu), „valstybininkams“ ir jų klapčiukams atrodo tik kaip „politinių intrigų startas“. Kaipgi kitaip, jeigu gauja pati sau pradeda atrodyti esanti ir valstybė, ir jos valdžia, ir net pati tauta. Tik nebūčiau toks tikras dėl to, kad šis „nuolat kurstomas politinis skandalas nutils tik po kitais metais vyksiančių rinkimų į Seimą“(„valstybininkai“ akivaizdžiai tikisi išlikti viršutinėje pozicijoje Tautos atžvilgiu ir po jų). Turiu svarų pagrindą manyti, kad skandalas nutils tik po to, kai pulkininko „likvidavimo“ ir jo, jau negalinčio apsiginti, šmeižimo iniciatoriai, vykdytojai ir visų pastarųjų „dengėjai“ pasipuoš plieninėmis apyrankėmis.

Šalia B.Vyšniauskaitės „žurnalistikos“ šedevro – Valdo Kvedaro „žurnalistinis tyrimas“. Tuo pačiu – „pulsas“, „ringas“ ir „be užuolankų“. Nežinau, kaip ten V.Kvedarui su pulsu, bet į ringą po šito „tyrimo“  aš jam eiti nerekomenduočiau. Maža ko…

Taigi pavydėkite, siaurusevičiai ir jakilaičiai! Kaip ir jų laidose,  į “ringą” pakviestai Rasai Juknevičienei V.Kvedaras nerodė jokio gailestingumo. Tegul žino, konservatorė. Kas kita – mielas, drovus ir pažeidžiamas Arvydas Pocius. Skaitytojui turėtų susidaryti įspūdis, kad V.Kvedaras su A.Pociumi “pagavo” R.Juknevičienę, nors nieko, išskyrus naują demagogijos dozę, “gaudytojai” nepasakė.

Beje, būtų įdomu pasiklausyti  A.Pociaus pasisakymų įrašo. Niekaip nesuprantu, kaip galėjo žmogus, nesugebantis ryšliai išlementi ir trijų žodžių sakinio, prapliupti tokiomis ilgomis tiradomis. Nebent kažkas laikė prieš jį kartono gabalus su ant jų užrašytais “teisingais” atsakymais. Ir apskritai, sunku nepritarti R.Juknevičienės žodžiams, kuriais ji apibūdino šį “pulsą-ringą”: “Savotiškas pokalbis su žmogumi, kuris atrodo, tarsi kalbėtųsi kurčias su aklu”.

O žinote, kokią rišamąją medžiagą tarp B.Vyšniauskaitės ir V.Kvedaro “žurnalistinių tyrimų” pasirinko šios bjaurasties užsakovai? Ką čia ilgai galvoti – aišku, “Gazpromo” (atsiprašau – “Dujotekanos”) reklamą. Štai taip.

Kliuvo “pagerintoje” “Ekstroje” ir mano kukliai personai. Keliasdešimtą kartą pakartojus nesąmones apie tai, kaip aš neva gąsdinau policininkus “įtakingomis pažintimis”, nuolatinis “Zeto” kavinės lankytojas Audrius Lingys nutarė pridėti ir ką nors tokio nuo savęs. Taip atsirado naujas epizodas apie tai, kaip aš “kategoriškai atsisakiau pūsti į alkotesterį” ir kaip visų instancijų teismai atmetė mano skundą (o juk tikrai galiu, Audriau, paduoti tamstą į teismą už šmeižtą). Tiesa, ankstesniuose tekstuose vietoje “įtakingų pažinčių” buvo įvardintas Albinas Januška, tačiau po Dalios Gudavičiūtės “prokolo” rugpjūčio 10 dienos “Lietuvos Ryte”, kai ji “saviškius” įvardino “žydrųjų albinų klubu”, sprendžiant iš visko, “šefai” uždraudė minėti šventą vardą.

Baigdamas konstatuosiu, kad pagal NATO standartus dabartinė “Ekstra”greičiausiai vadintųsi “Tiesa-2” (arba “Pravda-2”). Tokios tad “ekstrametamorfozės”.

Bernardinai.lt

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: